365 LAIPTŲ PAKOPOS VEDA Į BELVEDERIO DVARĄ

VIETA: Belvederio kaimas, Seredžiaus seniūnija , Jurbarko rajono savivaldybė.
DVARO PLOTAS: dvaro pagrindinio mūrinio dviejų aukštų su antstatu pastato plotas - 894,8 kvadratinio metro, dviejų aukštų svirno - 459,3 kvadratinio metro, vieno aukšto koplyčios - 147,35 kvadratinio metro. Dvarui priskirti sklypai - 16,98.

BELVEDERIO DVARO ISTORIJA

(Burbai ir Valevskai)

XIX a. Seredžiaus apylinkės priklausė Tiškevičiams. 1820 m. dalį dvarų apie Seredžių iš Tiškevičių nupirko K. Burba, kurio dėka buvo pastatyti prabangus Belvederio dvaras su apžvalgos bokštu. Po K.Burbos mirties dvarą paveldėjo jo sūnus- Panevėžio bajorų maršalka Kletas Burba. Po šiojo dvaras atiteko jo vaikams- sūnui Antanui, Andriui bei dukroms Michalinai ir Marcelinai, tačiau dvarą valdė jų motina Teodora Burbienė. Nuo 1891 m. dvaro valdymu rūpinosi Antanas Burba. 1908 m. jam mirus, šių pareigų ėmėsi brolis Andrius Burba. Po jo mirties 1910 m. dvarą pasidalino paveldėtojai Michalina Valevska, Kletijus, Česlovas ir Steponas Puzinai. Sumokėjusi Puzinams kompensacijas, dvaro savininke tapo Michalina Valevska. Mirus M. Valevskai, 1912m. Belvederio dvaras atiteko jos vyrui ir paskutiniajam dvaro šeimininkui- J. Valevskiui. Pirmojo pasaulinio karo metais be šeimininkų likęs Belvederio dvaras buvo vandališkai nusiaubtas: sunaikinta biblioteka, archyvai, išniekinti koplyčioje buvę Burbų giminės mirusiųjų palaikai, išgrobstyti ir nuniokoti rūmai.

(Dvaras valstybės rankose)

• Jau Nepriklausomos Lietuvos laikais- įkurta žemesnioji žemės ūkio mokykla.
• 1927m.- įkurta pienininkystės aukštesnioji mokykla.
• 1944 m.- Belvederyje įsteigtas pienininkystės technikumas.
• 1961 m.- reorganizuotas į žemės ūkio technikumą.
• Po to dvaras priklausė Seredžiaus seniūnijai
• 2005m.- dvaras privatizuotas Lietuvos bendrovės.

BELVEDERIO DVARO KOMPLEKSO SANDARA

(1,203 mln. Litų vertės)

RŪMAI- prabangūs dviejų aukštų rūmai su apžvalgos bokštu (belvederiu). Rūmuose esama ir rūsio.

KOPLYČIA- buvo laidojama Burbų giminė.

OFICINA- atskiras dvaro ansamblio apstatas, kurioje, galima spėti, buvo įrengta virtuvėskalbykla bei kitos pagalbinės patalpos, tarnų gyvenamieji kambariai.

PARKAS- peizažinis parkas, susiliejantis su natūraliu mišku. Greta vietinių medžių ir krūmų parke auga nemažai svetimžemių: veimutinės pušys, europiniai maumedžiai, vakarinės tujos, glaustašakė paprastojo ąžuolo forma, didžialapės liepos karpytalapė forma, vėlyvoji ieva. Iš viso parke auga 23 rūšys ir formos sumedėjusių introdukuotų augalų.

DVARO ARCHITEKTŪRA

Itališkos vilos tipo rūmai pastatyti 1830-1840 m. pagal iš Italijos į Lietuvą atvykusio architekto Pjero de Rosio projektą. Itališkojo renesanso stiliaus fasadas be bokštų, tačiau perkrautas dekoratyviniais piliastrais (vertikalūs sienos kyšuliai), visokių formų ryškiais langų ir durų apvadais bei kartušais. Trinavės bažnyčios priekiniame fasade yra trejos arkinės durys. Šoninės sienos irgi suskaidytos piliastrais, o dideli arkiniai langai smulkiai išdalinti į apskritus ir stačiakampius stiklus. Fasadinis frontonas yra truputį iškeltas virš dvišlaičio stogo ir pridengia jo galus. Panašūs architektūriniai stiliai vyrauja daugelyje kitų Panemunės dvarų ansambliuose.

Augustė Rumbutytė