Dvaras stūksantis už 2km kelio žvyrkeliu, stebina didžiuliais plotais (vien parkos plotis yra 18,9ha žemių). Džiugesį teikia tai, jog išliko 18 dvaro pastatų ir iš jų jau 4 atstatyti ir naudojami. Turbūt už nykimo stabdymą turėtume būti dėkingi savininkams Nagliui ir Nerijui Narauskams. 2001-ais metais įsigytas dvaras nėra paliktas likimo valiai, vykdomi teritorijos planavimo ir didžiulio parko atkūrimo darbai.
Restoravimo darbai bus pritaikomi turizmo, žirginio sporto ir konferencijų veikloms. Galima numanyti, jog, jei dvaro savininkams nepritrūks lėšų pastatų ir parko atnaujinimo darbams- dvaro laukia vėl atgimimo laikai, kai jis bus vėl žinomas ir lankomas, nes kultūros paveldo statinys stovi nuostabiame gamtos kampelyje, apsuptas vandens telkinių, kur, rodos, tikrai būtų malonu apsistoti pailsėti nuo miesto šurmulio.
Restoravimo darbai bus pritaikomi turizmo, žirginio sporto ir konferencijų veikloms. Galima numanyti, jog, jei dvaro savininkams nepritrūks lėšų pastatų ir parko atnaujinimo darbams- dvaro laukia vėl atgimimo laikai, kai jis bus vėl žinomas ir lankomas, nes kultūros paveldo statinys stovi nuostabiame gamtos kampelyje, apsuptas vandens telkinių, kur, rodos, tikrai būtų malonu apsistoti pailsėti nuo miesto šurmulio.
Vietovės pavadinimas kilęs, nuo šioje apylinkėje tekančio Kirsnos upelio. Parke ir dirbtinai iškasti keli grioviai-kanalai, kurie jungia tvenkinių kompleksą. Tvenkinius galima apžvelgti nuo piltinių kalnelių. Visa parko teritorija yra netaisyklingos daugiakampio geometrinės formos. Čia pastatytas dvaras žinomas jau nuo 1576 metų, tuo metu jis priklausė Bogdanui Bielkai, kuris vėliau dvarą perleido Benešiui Mlinskiui. 1592 metais dvaras padovanotas karaliaus Zigmundo III nurodymu Kijevo kaštelionui Povilui Sapiegai, tačiau jis spaudžiamas finansinio nepritekliaus pardavė dvarą Romanui Praževskiui. 1755 metais dvaras atiteko Juozapui Tadui Karengai, kurio dėka mes žinome, kas tuo metu priklausė dvaro valdoms, nes buvo surašytas inventorius: ,, Dvare yra dviejų aukštų mediniai griūvantys rūmai, sūrinė, arklidės, daržinė, kluonas, bravoras ir malūnas. Taip pat dvarui priklausančios trys smuklės.‘‘(Smuklę galima pamatyti važiuojant į dvarą žvyrkeliu kairėje pusėje). Dvaras vis neturėjo pastovių šeimininkų. 1910 metais dvarą nusipirko Krinskis ir jį greitai pardavė Balinskiui. Atėjus žemės reformai, dvaras buvo išparceliuotas. Savininkui palikta 150ha žemės, o kultūriniam ūkiui išnuomota 170ha. 1927 metais pradėjo veikti dvare įsikūrusi žemesnioji žemės ūkio mokykla. 1940 metais sovietinė valdžia nacionalizavo dvarą kaip ir daugelį kitų Lietuvoje.
Šiuo metu Neoklasicistinio stiliaus rūmuose su keturiomis įspūdingomis kolonomis, ornamentais išpuoštais langais bei durimis veikia ryšių skyrius ir felčerinis punktas. O buvusioje spirito varykloje ir dviejose oficinose įrengti gyvenamieji namai. Tvartai, sandėliai, kalvė, kluonas, grūdų sandėlis ir lentpjūvė pagal 1990metų duomenis yra naudojami pagal paskirtį, tačiau mums apžiūrėti atidžiau šių pastatų darbininkai neleido. Bet tikimės, jog sekantį kartą jau bus galima patenkinti smalsumą ir įeiti į daugumą dvaro pastatų, įsitaisiusių žavioje gamtos apsuptyje.
Augustė Rumbutytė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą