3.5 MILIJONO – RAUDONDVARIO DVARAS (Nemenčinė)

Nėra ko stebėtis, jei internete ieškodami sklypo, namo ar buto pirkimui rasite pasiūlymą pirkti Raudondvario dvarą:

- Rajonas: Vilniaus rajonas

- Atstumas nuo Vilniaus - 26 km 

- Atstumas nuo Nemenčinės miestelio - 4 km

- Pastatai - 20 įvairios paskirties pastatų 

- Pastatų plotas – 10 tūkst. kv.m

- Žemės sklypas – 4,33 ha (nuoma iš valstybės 100-tui metų)

- Vandens telkinys – Brudo ežeras (nuoma iš valstybės)

- Kaina – 3 mln 500 tūkst Lt

- Kv. m. Kaina – 345 Lt

 

LR Korespondentas S. Jarmalis sako: ,, Susidaro įspūdis, kad dvarų pardavėjai nieko negirdėjo apie krizę – už vos vos besilaikančius statinius prašoma milijonų litų.“

Tačiau aplankius Raudondvario dvarą galima suprasti, kodėl dabartinis savininkas vertina tokia suma savo nuosavybę. Alaus darykla, ūkiniai pastatai, pastatai statyti tarybiniais laikais, ežeras ir dvaras su įspūdingu pusskritulio formos fasadu. Tai XIX a. istorizmo laikotarpio statiniai(žinoma, išskyrus pastatus statytus tarybiniais laikais). Rūmai turi neoklasicizmo bruožų (portika su kolonomis) bei neorenesanso interpretacijų (pirmojo aukšto arkados).

Dvaras įspūdingas ne tik savo architektūra, žemės plotu ar pastatų gausa, įspūdingas jis ir savo istorija, kuri yra labiau žinoma, nei kai kurių kitų dvarų (pavyzdžiui Šuklių dvaro). Raudondvario dvaras XVI amžiaus pabaigoje P. Dzeveltauskui, 1640m.- O. Dzelveltauskienei, po keturių metų atiteko mažamečiams jos įpėdiniams. Vėliau dvaro valdymą perėmė Naugarduko kaštelionas A. Vojna, Krupskis, atmonas Masalskis. Masalskiai XVIII amžiuje buvo gerai žinomi, jiems priklausė ne vienas dvaras. Teigiama, jog Masalskiai turėjo dvarų Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, paveldimus- Palangoje, Veisiejuose, Raudondvaryje ir kitur. 1748 metais Masalskiai savo dvarus perleido sūnums. Taip sūnūs gavo Raudondvario dvarą, kurį išmainė į Vilniaus vyskupų dvarą (Verkius). I. J. Masalskiui mirus, Vilniaus kapitula Raudondvario didįjį dvarą perleido vyskupo įpėdinei- kunigaikštienei Elenai de Linje dukterėčiai, kuri po to ištekėjo antrą kartą. Tai buvo Lenkijos karalystės maršalka V. Potockis. Nelaimei, Raudondvarį jėga užėmė Vilniaus pilies teisėjas Myk. Bilinskis. Ir Potockiai prarado dvarą. 1799 metais Rusijos monarchas Raudondvarį padovanojo bajorui žemvaldžiui I. Parčeskiui.  Šiame dvare Parčeskiui gimė du sūnūs: Konstantinas ir Aleksandras. Šie jauni vyrai ir pradėjo verslą gamindami alų. Vėliau jie tapo vieni iš dvaro paveldėtojų (kiti dvaro paveldėtojai-Parčevskio brolis ir Konstantino ir Aleksandro sesuo Rože(žinoma tapytoja, jos paveikslai pateko net į Peterburgo meno muziejus)).  Deja, Konstantinas buvo priverstas palikti Lietuvą, pralaimėjus 1831 metų sukilimą. Tuomet Raudondvaris priklausė tik Aleksandrui ir jo tėvo broliui Antanui. . XX a. pradžioje Raudondvario dvaras priklausė T. Parčevskiui, vėliau Ignotui, o iki 1939 m. jo sūnums Jonui ir Andriui Parčevskiams.

,,DVARŲ KAINORAŠTIS‘‘

Šiuo metu vis dar pardavinėjami Raudondvario, Varputėnų, Lyduokių (Kurėjų), Čiulių, Paliesių, Giniūnų dvaro sodybos. Jei manėte, jog Raudondvario dvaro pardavimo kaina didoka, tai nustebinsime jus pasakę, jog Varputėnų dvaras(Šiaulių rajonas) kainuoja beveik 12 milijonų litų. Jame dabar veikia gyvulininkystės ūkis. Kitas dvaras, Paliesių, turbūt logiškesnės kainos- 1,5 milijono. Panašios vertės ir Galiūnų dvaras- 1,7 milijono litų. Tačiau reiktų gerai pamastyti susižavint mažesne minėtų dvarų kaina, nes mažai tikėtina, jog kada nors investuoti pinigai jums begrįš. ,, kad ir kokį verslą sumanysi tame dvare, į jį investuotos lėšos niekada neatsipirks.‘‘- teigia kaunietis verslininkas Mindaugas Šventoraitis, Babtyno- Žemaitkiemio dvaro savininkas. Visgi, net jei ir dvarų kainos atrodo perdėtos ir neįkandamos krizės laikotarpiu, tai kultūros vertybė- tad ji ir turėtų kainuoti daugiau nei eilinis prabangus namas, iš kurio matosi Vilniaus miesto panorama. 


Augustė Rumbutytė