Kultūrinis turizmas svarbus dėl įvairių priežasčių: jis teigiamai veikia ekonomiką ir socialinę sritį; nustato ir sutvirtina identitetą; padeda kurti įvaizdį, saugoti kultūrinį ir istorinį paveldą; kultūra, tarsi įrankiu, palengvina deramą bendravimą bei vienas kito supratimą; remia kultūrą ir padeda atsinaujinti turizmui.
Tačiau kultūros turizmui tenka susidurti su įvairiomis kliūtimis.atsakyti už kultūrinio turizmo vystymą. Valstybinė turizmo politika paprastai kuriama neatsižvelgiant į kultūros politiką. Todėl Baltijos šalyse kultūrinis turizmas atsiduria lyg tarp dviejų kėdžių. Nei Ūkio ministerija, atsakinga už turizmą, nei Kultūros ministerija neprisiima atsakomybės už kultūrinio turizmo vystymą. Pirmiausia šios ministerijos laukia vyriausybės sprendimų. Dėl šios priežasties turizmo kompanijos sunkiai randa pastovų ir kompetentingą partnerį valstybiniu lygiu, kad galėtų aptarti kultūrinius ir kultūrinio turizmo klausimus.
Baltijos valstybių vyriausybės nėra nustačiusios, kuri ministerija vyriausybiniu lygiu turėtų
Tačiau kultūros turizmui tenka susidurti su įvairiomis kliūtimis.atsakyti už kultūrinio turizmo vystymą. Valstybinė turizmo politika paprastai kuriama neatsižvelgiant į kultūros politiką. Todėl Baltijos šalyse kultūrinis turizmas atsiduria lyg tarp dviejų kėdžių. Nei Ūkio ministerija, atsakinga už turizmą, nei Kultūros ministerija neprisiima atsakomybės už kultūrinio turizmo vystymą. Pirmiausia šios ministerijos laukia vyriausybės sprendimų. Dėl šios priežasties turizmo kompanijos sunkiai randa pastovų ir kompetentingą partnerį valstybiniu lygiu, kad galėtų aptarti kultūrinius ir kultūrinio turizmo klausimus.
Baltijos valstybių vyriausybės nėra nustačiusios, kuri ministerija vyriausybiniu lygiu turėtų
Nors ir mažai, vis dėlto valstybė suteikia paramą, kad būtų gerai išlaikyti ir restauruoti
daugelis kultūrinės, istorinės ir architektūrinės vertės pastatų. Šiandienė vyriausybė kultūros paveldui skiria 20 milijonų litų. Pavyzdžiui 2001 – 2005 m. Jurbarko rajonui pagal statinių ir jų kompleksų tvarkymo darbų programą iš KPD lėšų buvo skirta 382,3 tūkst. Litų. Tačiau jų užteko renovuoti tik dviems objektams. Belvederio dvarui lėšų nebuvo skirta, o jį privatizavęs asmuo kol kas pastatą vis dar tik ruošiasi renovuoti. Tuo tarpu nenuostabu, kad dvaras yra prieinamas bet kuriems pašaliečiams, kurie menkina dar esamą ganėtinai stabilią dvaro būklę.
Jei ir toliau bus taip nesirūpinama Lietuvos dvarais, jų skaičius nenustos kritęs. Per nepriklausomybės laikotarpį iš 2000 Lietuvos dvarų liko tik 400. Kitaip tariant, iš Lietuvą galėjusių gražinti, garsinti, aukštinti 2000 kultūros paveldų beliko 400, kurių dalis gali prisidėti prie tų pačių jau 1600 išnykusių dvarų. Už valstybę, matyt, pareigų vykdyti neprisiimsime, tad šių kultūrinių paveldų ateitis neaiški. Todėl vertėtų paskubėti aplankyti likusius dvarus.
Augustė Rumbutytė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą