Žemosios Panemunės dvaras pastatytas ant piliakalnio kitoje upės pusėje nei Panemunės didžioji pilis.
Jų architektūra ir paskiritis visiškai skirtingos. Nors panagrinėjus detaliau paaiškėja, jog dabartinio dvaro vietoje kadaise čia stovėjo kryžiuočių pilis, tai patvirtina iki 1914 metais vykę megėjiški kasinėjimai. O sovietmečiu rimtai tyrinėti tai nusprendė archeologas Algirdas Žalnierius. Šiandien negaliu palyginti buvusios pilies ir Panemunės pilies dydžių skirtumo, bet jei lygintume Žemosios Panemunės dvarą ir Panemunės pilį- be jokių abejonių pastaroji didesnė, tačiau aprašomais dvaras tikrai dėl to nepraranda savo šarmingumo ir istorijos įdomumo.
Jų architektūra ir paskiritis visiškai skirtingos. Nors panagrinėjus detaliau paaiškėja, jog dabartinio dvaro vietoje kadaise čia stovėjo kryžiuočių pilis, tai patvirtina iki 1914 metais vykę megėjiški kasinėjimai. O sovietmečiu rimtai tyrinėti tai nusprendė archeologas Algirdas Žalnierius. Šiandien negaliu palyginti buvusios pilies ir Panemunės pilies dydžių skirtumo, bet jei lygintume Žemosios Panemunės dvarą ir Panemunės pilį- be jokių abejonių pastaroji didesnė, tačiau aprašomais dvaras tikrai dėl to nepraranda savo šarmingumo ir istorijos įdomumo.
Visų pirma derėtų būsimus lankytojus įspėti, jog didžiulė tikimybė, jog Jus sutiks vienas iš dabartinių dvaro savininkų- paskutiniojo dvaro savininko anūkas žurnalistas V. Gustainis. Įsikūręs šalimais pagrindinio dvaro pastato jis akylai stebi ateinančius lankytojus, saugoti dvarą jam padeda ir šunys. Palankumu nepasižymintį savininką geriausia būtų nepastebėtai apeiti, tiesiog nedirginti jo , apžiūrėti kultūros paveldą ir ramiai išeiti. Regis geriausias kelias tam – lipti šlaitu į viršų nuo pagrindinio kelio.
Žemosios Panemunės dvaras nebėra taip gerai išsilaikęs kaip norėtųsi kultūros mylėtojams. Viduje sunešti nenaudojami daiktai, kituose kambariuose židinių kokliai, išmėtytos plytos, kambarių pertvaros, antro aukšto grindys, laiptai –viskas byra. Tačiau galima džiaugtis tuo, jog aplink dar yra išlikę trys dvaro pastatai, taip pat šlaito pusėje matyti buvęs rūsys ar sandėlys, dalis užversta šiukšlėmis, bet esti ir neužverstų angų. 1676m K. Jablonskio surašytame inventoriuje minimi šie pastatai: stovėjo naujas nemažas medinis pastatas, dengtas malksnomis, turintis kelis dūmtraukius; po namu – trys rūsiai; kitas tvarkingas pastatas buvo skirtas svečiams apgyvendinti; trečiajame ūkiniame pastate veikė kepykla; buvo jame ir kitų patalpų; dvarvietėje stovėjo dviaukšte klėtis – sandėlis, didelė vežiminė, arklidė, klojimas, tvartai ir daugiau pastatų. Tad kaip matome dvaras nebuvo vienas iš mažesniųjų.
Jis priklausė įvairiems asmenims. Pirmieji šeimininkais žymimi po inventoriaus surašymo- Jurgis Jonas Svirskis ir jo žmona Ona Eltisienė Svirskienė. Vėliau rašoma, kad 1677 metais dvaras Raseinių seniūno Juozapo Chrazstovskio pavedimu buvo perleistas Andriui Kazimierui Gelgaudui, LDK raštininkui, o vėliau tapusiam ATR Seimo maršalkai (mirė 1711m.). Galiausiai dvaro savininkais buvo Tiškevičiai, Fregisai, Zanai, o po Pirmojo Pasaulinio karo dvaras buvo išporceliuotas. Kas įdomesnio? Sklido gandai, kad vienas iš Zanų Žemosios Panemunės dvarą pralošė Varšuvoje ir nusišovė. Manoma, jog tai buvo Abdonas Zanas, nes XXam. pr. įvykuios mirties aplinkybės yra itin neaiškios. Taip pat įdomu, jog šiame lietuvos dvare mėgo lankytis garbus poetas Adomas Mickevičius, o jame mokytojavo Jonas Jablonskis.
Žemosios Panemunės dvarą aplankyti tikrai verta, viduje dar galima pasigrožėti vardiniais kokliais, o gamtovaizdis nuo piliakalnio- gniaužiantis kvapą.
Augustė Rumbutytė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą