Savo tautos kultūros išmanymas puošia žmogų, o galbūt net teisinga būtų pasakyti, kad kiekvienas save gerbiantis žmogus turėtų ją žinoti.
 |
| Vaitkuškio dvaras |
Jau XV amžiaus pirmoje pusėje Lietuva galėjo didžiuotis savo tikraisiais dvarais.
Tačiau jų istoriją prasidėjo dar prieš du šimtmečius, kai buvo pastatytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. Jo paskirtis buvo naudinga besikuriančiai valstybei- tai buvo diplomatijos, administracijos, rašto perėmimo svarbiausiu centru. Be kita ko, dvaras buvo praturtinamas įvairiais meno kūriniais, įmantriais architektūriniais statiniais. Toks dvaro pavyzdys paskatino ir vyskupus(bažnytiniai ir vienuolynų dvarai), turtingus bajorus kurti kultūros židinio centrus- dvarus. O XV amžiuje, kai bajorų sodybos atsiskyrė nuo baudžiauninkų sodybų, dvarai įgavo tikrąją reikšmę. Dabar mes dvarus įsivaizduojame, kaip pagrindinį iškilios architektūros pastatą su pgalbiniais ūkiniais pastatais ir parku. Kitados dvarams priklausė daugiau nei manome- laukai, pramonės įmonės, valstiečių kaimai ir netgi kartais miesteliai. Stebina ir tai, jog, pavyzdžiui, nedidelėje Daugailių seniūnijoje(Utena) buvo ne vienas, o net trys dvarai. Tad Lietuva turėjo kuo didžiuotis.
Tačiau jų istoriją prasidėjo dar prieš du šimtmečius, kai buvo pastatytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. Jo paskirtis buvo naudinga besikuriančiai valstybei- tai buvo diplomatijos, administracijos, rašto perėmimo svarbiausiu centru. Be kita ko, dvaras buvo praturtinamas įvairiais meno kūriniais, įmantriais architektūriniais statiniais. Toks dvaro pavyzdys paskatino ir vyskupus(bažnytiniai ir vienuolynų dvarai), turtingus bajorus kurti kultūros židinio centrus- dvarus. O XV amžiuje, kai bajorų sodybos atsiskyrė nuo baudžiauninkų sodybų, dvarai įgavo tikrąją reikšmę. Dabar mes dvarus įsivaizduojame, kaip pagrindinį iškilios architektūros pastatą su pgalbiniais ūkiniais pastatais ir parku. Kitados dvarams priklausė daugiau nei manome- laukai, pramonės įmonės, valstiečių kaimai ir netgi kartais miesteliai. Stebina ir tai, jog, pavyzdžiui, nedidelėje Daugailių seniūnijoje(Utena) buvo ne vienas, o net trys dvarai. Tad Lietuva turėjo kuo didžiuotis.
 |
| Siesikų dvaras |
Iki XVII amžiaus vyravo medinio tipo namai, kurių langai buvo gražinami vitražais, drožinėjami ornamentai,o stogai aukšti ir puošnūs. Bene daugiausia medinių dvarų galima rasti dzūkijos apskrityje. Renesanso epochoje, apie XVII amžių, pradėti statyti ir mūriniai dvarai su bokštais ar bokšteliais. Jų padaugėjo po XVII-XVIII amžių karų, kai sunaikinti mediniai dvarai atgydavo, kaip mūriniai baroko stiliaus statiniai(tačiau pagrindas dažniausiai buvo atstatomas pagal senąjį planą). XIX amžiuje dažniausiai dvarai buvo tik rekonstruojami, naujų(romantizmo stiliaus) radosi nebe tiek daug.
Parkai buvo projektuojami skirtingi, augalija įvairiausia(medžiai, krūmai, gėlės ir kiti želdiniai- kartais vežami ir iš užsienio). Tačiau daugumą dvarų siejo vietovės pasirinkimas- prie vandens telkinių. Dvariškių akis gaivino upių, upelių, ežerų mėlynumai. Bet dėl istorinių įvykių šis klestėjimo tarpsnis pasibaigė.
 |
| Taujėnų dvaras |
Tas ypač nepalankus laikotarpis Lietuvos paveldui buvo I-ojo pasaulinio karo metai. Ne tik sustojo dvarų statybos, bet ir esamiems iškilo didžiausios grėsmės- dvariškiai buvo tremiami arba išstumiami iš savo dvarų. Nacionalizacija, karas paliko ryškias pasekmes- išnyko apie 200 dvarų, o kiti buvo apgriauti, niokoti, palikti likimo valiai.
 |
| Baisogalos dvaras |
Kultūros vertybių apskaitoje sužymėti 578 dvarai. Tautiečiai vis noriau atsigrežia į šį kultūros paveldą- komercinę arba kultūrinę veiklą plėtoja maždaug šeštadalis dvarų, priklausančių tiek valstybei, tiek privatiems asmenims. Galime džiaugtis ir tuo, kad Aukštaitijoje, Žemaitijoje ir Vidurio Lietuvoje yra nemažai atrestauruotų ir restauruojamų dvarų. Galbūt didingi rūmai vėl taps kultūros tvirtovėmis, kuriomis galėsime didžiuotis, kaip savo individualios kultūros požymiais, kurie modernėjančioje Lietuvoje pradeda nykti.
Augustė Rumbutytė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą