KAUNO TVIRTOVĖ

FORTAI:

• I fortas
• II fortas
• III fortas
• IV fortas
• V fortas
• VI fortas
• VII fortas
• VIII fortas
• IX fortas
• Romainių fortas
• Marvos fortas
• Domeikavos fortas
• Jonučių forto fragmentas
• Pajiesio forto fragmentas
• Pakalniškių forto fragmentas
• Geležinkelio  forto fragmentai
  

TVIRTINIMAI: 

• Centrinis įtvirtinimas
• Linkuvos įtvirtinimas
• Lentainių įtvirtinimas
• Palemono- Naujasodžio, Narepų įtvirtinimas
• Centrinio įtvirtinimo redutas

4 ARTILERIJOS SANDĖLIAI; 6 BATERIJOS; 19 SLĖPTUVIŲ; 3 SAKRALINIAI PASTATAI; KARINIŲ STATINIŲ KOMPLEKSAI SU ADMINISTRACINIAIS PASTATAIS; KITI KARINĖS TVIRTOVĖS STATINIAI;

TVIRTOVĖ - tai stipriai įtvirtintas nuolatinis gynybinis statinys ar statinių visuma; be gynybinių statinių ir nuolatinės įgulos turi ir individualią infrastruktūrą bei dideles atsargas, kad atlaikytų ilgalaikę apgultį.

18 amžiuje Kaunas tapęs pasienio miestu lėmė Kauno tvirtovės atsiradimą 19 ame amžiuje, kai Rusai pajuto grėsmę dėl ženkliai sustiprėjusios Vokietijos jėgos. 1880 metais  Aleksandras II patvirtino statybų planus ir fortai buvo pradėti statyti 1882- 1889 metais,  tačiau darbai užsitęsė iki 1915 metų. Pirma buvo pastatyta pirmasis gynybinis žiedas (8 fortai, 9 baterijos), po to pradėta statyti administracinių pastatų kompleksai ir kareivinės (Panemunėje, Fredoje, Šančiuose) ir galiausiai 1903 metais statomas antras gynybinis žiedas, kuris taip ir buvo nebaigtas statyti dėl prasidėjusio antro pasaulinio karo (pilnai pastatytas tik IX fortas, pradėti statyti Romainių, Marvos, Domeikavos, Pajiesio, Pakalniškių, Geležinkelio fortai). Iš viso buvo pastatyta apie 300 pastatų priklausančių karinei tvirtovei. Fortai, baterijos, centriniai gynybiniai  įtvirtinimai, sandėliai kariniai amunicijai, parakui, ginkluotei, sviediniams, atsarginėms dalims, buvo ir maisto, grūdų sandėliai, kareivinės, slėptuvės, administraciniai pastatai, karinis telegrafas, arklidės, ledainės, garažai, cerkvės, Igulos soboras. Tokio tipo pastatus galima išvysti ir mūsų kaimyninėje valstybėje- Latvijoje (Karosta- karinis Latvijos rajonas ). Tiesa, Latvijoje kariniai įtvirtinimai prižiūrimi atsakingiau nei Lietuvoje. Taigi, Kauno tvirtovės dėka tapome vieni iš Europoje mažai išlikusių karinių, gynybinių įrenginių pavyzdžių.

                      Deja, bet galinga tvirtovė prasidėjus Pirmam Pasauliniam karui nepateisino caro lūkesčių ir per 11 dienų vokiečiai užėmė Kauną.  Dėl šio įvykio kaltinama prasta ginkluotė, pasenę pabūklai, yra priežasčių manyti, jog pagrindinė priežastis buvo nesusikalbėjimas tarp fortų- manyta, jog vienas jau pasidavė vokiečiams ir nebėra prasmės priešintis, tad kitų fortų buvo pasiduota.

                      Tad fortai greitai prarado strateginę reikšmę ir po Pirmo Pasaulinio karo stovėjo nenaudojami. Po keletos metų fortai buvo panaudoti mūsų valstybės karių, įsteigtos dirbtuvės, kalėjimas. Antro Pasaulinio karo metu fortai tapo kalėjimų ir kankinimų punktais (žiauriausiai panaudotas- IX fortas). Dabar dauguma fortų apleisti ir neprižiūrimi. Naudojami tik IX fortas(muziejus) ir VII.
   

FORTAI

Visi fortai yra panašūs tiek struktūra, tiek keliais, kurie veda į juos. Struktūra skiriasi tik dydžiais ir gynybinio fronto nulemta konfigūracija. Juose esti turpasavyje sujungti požeminiai bunkeriai, šaudmenų laikymo vietos, kareiviniai korpusai. Fortai pastatyti įdubose dėl to ne itin užkliūvantys akims, sunkiai pastebimi. Tarp šių gynybinių statinių išsidėsčiusios baterijos, kuriose buvo šaudmenų sandėliai. Pirmojo gynybinio žiedo fortai išstatyti ovalu, atstumas tarp jų- apie 2,5km. Sienos statytos iš raudonų plytų, o kitos konstrukcijos, dalys yra metalinės konstrukcijos. O Antrojo gynybinio žiedo statybai naudotas betonas ir gelžbetonis. Tokiu pat principu buvo pertvarkomi vėliau ir pirmojo žiedo statiniai.

I fortas – Kazliškiuose

    Penkiakampės formos fortas pastatytas 1888-1889 metais, rekonstruotas 1893 metais bei 1908 metais. Šis fortas karo metu nukentėjo ir šiandien galima pamatyti lubose žiojėjančią didžiulę skylę nuo karinio sviedinio. Yra gandų, jog pokario metu buvo įrengta dujinė kamera. Dar neseniai buvo galima prie forto žaisti dažasvydį, landžioti po neprižiūrimus tunelius. Tačiau po nelaimingo atsitikimo, kurio metu mergaitė neteko pėdos dėl sprogmens suveikimo, į fortą buvo atkreiptas didesnis dėmesys ir kai kurie praėjimai užpilti nepraeinamai.

II fortas – Julijanavoje

  Fortas pastatytas 1887- 1888 metais, rekonstruotas 1893-1898 metais bei 1908 metais. Jį supa gyvenamųjų namų rajonai, lietingu laikotarpiu- priėjimas prie jo sunkokas. Tačiau kartais galima pamatyti privažiuojančių ekskursinių autobusų su smalsaujančiais vaikais. Deja, forte pilna šiukšlių, sienos išpaišytos ir išrašinėtos įvairiais užrašais.

III fortas - Seniavoje (dab. Garliavos apylinkių seniūnija)

    Pastatytas 1887-1888 metais, rekonstruotas 1893-1898 metais ir 1908 metais. Dabar dalis forto naudojama GAZ autoserviso, įsikūrusio prie pat forto. Aplinkui esama ir gyvenamųjų namų. Dalis forto apaugusi brūzgynais, aukštais kiečiais. Tačiau jis unikalus tuo, kad šuliniai yra su įsikišusiais plytiniais aptvėrimais, dėl to į juos ne taip pavojinga įkristi, kaip į kituose Kauno fortuose. Taip pat išlikę laiptai į antrą aukštą, ko jau nėra kituose apleistuose fortuose.

IV fortas – Rokuose

  Fortas pastatytas 1889 metais. Išlikę įvažiavimo į fortą vartai. Forte užsiveisę šikšnosparniai, dėl kurių teoriškai negalima vaikščioti kai kuriose patalpose. Įspūdingai ilgą ir itin gražiai išlikusią forto sieną galima apeiti su guminiais batais. Netikėta šiame forte ir tai, jog dar įmanoma rasti seną šaudymo pabūklą ir dar nematytus dvejus blokinius stačiakampio formos įvažiavimus, kurie šonuose susidaro į tris aukštus.

V fortas – Zuikinėje

     1889 metais statytas fortas buvo paliktas nykti tarp gausiai želiančių vietinės reikšmės želdinių. Tačiau dabar statinio aplinka pasikeitė. Įsikūrus dažasvydžio žaidimui prie forto, aplinka buvo taip pat patvarkyta- kai kur išretinti medžiai, žolės, krūmai, dėl to atsirado daugiau galimybių apeiti išlikusias forto dalis. Be įprastinių forto statinių čia galima pamatyti ir sovietmečiu pastatytus priešlėktuvinių raketų bazės pastatus, sovietmečiu paliktas betonines plokštes.

VI fortas – Gričiupis

Pastatytas 1889 metais fortas tebestūkso prie kryžių kalnelio. Statinys apsuptas keliais iš visų pusių.

VII fortas – Eiguliuose

 1889 metais pastatytas netaisyklingo keturkampio formos fortas po karo buvo ilgą laiką naudojamas kaip kaip Kauno apskrities archyvas. Šiandien didelė forto dalis sutvarkyta, atlikta dalinė restauracija ir rengiamasi įkurti itin įdomų muziejų.

VIII fortas – Milikonyse

   
Fortas pastatytas 1889-1890 metais yra netoli Linkuvos įtvirtinimo. Likęs nykti tarp daugiaaukščių ir nuosavų namų, jis tampa šiukšlių buveine ir paauglių žaidimo vieta. Kadaise pagarsėjęs fortas dėl narų ekspedicijų apžiūrinėjant, kas yra dalyse užpiltose vandeniu, taip ir likęs apsemtomis dalimis, kurios nėra nei užtvertos, nei pastatytas bent menkas įspėjamasis ženklas ar lentelė.

IX fortas - piečiau Giraitės

  

 Fortas priklauso antrajam gynybiniui žiedui, ,dėl to statytas vėlesniais metais- 1901-1913. 1924 metais čia buvo įsikūręs sunkiųjų darbų lėjifilialas. 1941 metais- NKVD kalėjimas, prieš išsiunčiant į sovietų lagerius. Tuo metu pastatyta pasimatymų patalpa, pasivaikščiojimo kiemas, kelios kameros su pakeliamais gultais ir 3 karceriai yra išlikę. 1941-1944 metais, apsistojus vokiečiams, buvo sušaudyta apie 50000 žmonių, dauguma žydų. Nuo 1959 metų veikia muziejus. Pastatytas paminklas bei įspūdingas trijų skulptūrų monumentas(1984m.; skulptorius A. Ambraziūnas) 32m aukščio fašizmo aukoms atminti.

Domeikavos fortas

  


 Taip turėjo atrodyti antrojo žiedo Domeikavos fortas. Deja, jis taip ir nebuvo pilnai pastatytas, tačiau jo  fragmentų galima rasti.




Marvos fortas

  Antrojo gynybinio žiedo fortas šiandien yra atsidūręs po vandeniu, galbūt būtų galima sakyti, kad jis tiesiog prūdo dugne. Pirmojo Pasaulinio karo metu ar po jo susprogdintas fortas tapo matomas tik atoslūgių metu. 


Romainių fortas

  1915 metais fortas susprogdintas. Jo likusias dalis įmanoma apžiūrėti, tačiau yra ir patalpų, kurios apsemtos vandeniu.

Linkuvos įtvirtinimas
 
   1879 metais buvo pasirašyta sutartis dėl įtvirtinimų statymo.Linkuvos įtvirtinimas visiškai kitokio išplanavimo nei fortai, nors iš išorinių angų būtų galima pamanyti, jog itin panašu į forto. Prie pat šio įtvirtinimo yra ir VIII fortas. Palei centrinių įtvirtinimų ribas buvo nutiesti tvirtovės keliai, kad būtų galima patekti į centrinių įtvirtinimų objektus.


Augustė Rumbutytė